- žmogulis
- žmogùlis sm. (2) Btrm, Vrnv, Dv, Mrj žr. žmogelis 1: Ot jis geras žmogùlis Vrn. Ir ką tu čia šneki, žmoguli! Kpč. Tokie maži žmogùliai Rsn. Žmõguli, eik paskui mane! Alv. Žmogùl’ žmogùl’, ką tu čia darai? Grv. Oi, žmogulia, tas vargo neregėj[o], kieno pastalėj trupučiai Rod. Ar aš čia, žmoguli, kalta, – teisinosi senė V.Krėv. Oi žmõgulia, ar galì aprašyt viso gyvenimo Bérznykas.
Dictionary of the Lithuanian Language.